2011 m. gruodžio 10 d., šeštadienis

December, bring it on!

Aš ir vėl vėluoju su pasakojimais apie tai, ką veikiu, kur būnu, ką matau, ką patiriu. O vyksta tiek daug įdomių dalykų. Šiandien Groningene pajutau Kalėdinę atmosferą - mieste vyksta Christmas market, žmonės šopinasi kaip išprotėję, iš visų kampų skamba muzika. Tik sniego nėra. Šiom dienom tai tik lijo lijo lijo. Vargšai mes, šlampam iki apatinių. Galvojau, gal reikėtų nusipirkti mėnesinį bilietą? Nes jau nebeįmanoma su dviračiu važiuoti. Atleki į mokyklą - universitetą, o iš tavęs juokiasi ir klausia - ar baseine maudeisi? O tu nusiėmi batus vidury koridoriaus ir neši juos link radiatoriaus. Šiandien turėjau planą nupirkti dovanų keliem žmonėm, bet ką padariau, tai tik nusipirkau kailinę kepurę (RAŠN STAIL - russian style) ir džemperį. Kadangi tai padariau, tai dabar gal dvi savaites teks pabadauti, haha. Kokie kiti planai? Išsiųsti daug Kalėdinių atvirukų į Vilnių, ištverti visus atsiskaitymus univere, išeiti iš darbo, rasti darbą, kas yra labai sunku, kai: I am not dutch. Ir galiausiai laukia kelionė į Daniją. Lankysim Kopenhagą ir Kariną per šventes. Važiuosim 11 valandų iki ten! Labai laukiu, niekada nebuvau Skandinavijoje. Aišku dėl to džemperio, jaučiu ryžius valgysiu per Kalėdas. Dar norėčiau pasigirti, kad laukia kelionės į Londoną ir Edinburgą. Čia Kalėdų senelis dovanų matyt atneš tuos bilietus. Kas dar... A. Nusprendžiau mokytis švedų kalbos, nes ant suomių kalbos tarimo tai labai feilinu. Ir šiaip švedų kalba daugiau naudos turi ir gramatika lengva. Beje, olandiškai tai kokius du žodžius gal temoku. O šiaip... praėjo ta pirminė euforija, kai tik atvažiavau čia, Olandija nebeatrodo tokia šauni, truputį įsiliejau į paprastą gyvenimą, kartais netgi tingiu eiti į vakarėlius, nes pabodę. Aišku, teminiai vakarėliai tai mano mėgstamiausi. Praeitą sykį turėjome Childhood heroes vakarėlį, tai nusprendžiau būti Marlene Dietrich. Maiklas sakė, kad  tada labai intelektuali mano vaikystė buvo. Nu. O Aistė piratas buvo. Kitas vakarėlis susijęs su Kalėdomis. Būsiu huge lollipop. Haha.



Linkėjimai!

2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis

Groningen Ink

Spalio 23 dieną pirmą kartą gyvenime buvau tatuiruočių salone, kadangi lydėjau Iiro darytis gimtadienio dovanos. Labai patiko salono aplinka, pats meistras Paul'as, propaguojantis amerikietišką darbužių stiliuką ir turintis visas nutatuiruotas rankas, haha, o gal dar daugiau. Neklausiau. Pats procesas truko gal tik valandą ir 20 minučių, Iiro laikėsi labai gerai, neparodė jokių aštresnių emocijų ir dabar labai džiaugiasi rezultatu - mėlynių krūmelių ant kairės rankos. Žaizda kraujavo ir skaudėjo kokias dvi savaites, bet dabar jau viskas gerai, toliau ieško inspiracijų naujoms tatuiruotėms. Įdomu tai, kad pirmosios tatuiruotės turėjo simbolinę reikšmę, bet dabar tai tapo tiesiog hobiu ir apsėdimu. Štai kaip būna. 






Čia visas vaizdas.

2011 m. spalio 17 d., pirmadienis

You know you’ve been in The Netherlands for too long when...

Pirmadienis, barakas beveik tusčias, o man atostogos, kurios truks savaitę. Visgi laukia daug darbų, galbūt kelionė ir dviejų artimų žmonių gimtadieniai. Spalio 21 dieną Kotrynai sukaks dvidešimt vieneri (gražu!), o Iiro spalio 22 - dvidešimt treji. Jau dabar ieškau įvairių pyragų receptų internete ir inspiracijų / idėjų dovanoms. Beje,  Iiro gimtadienį švęsime tatuiruočių salone, nes jis darysis ketvirtą tatuiruotę savo gyvenime, su coca - cola ir kitais saldžiais dalykais, kad abiem bloga nepasidarytų, haha. Taigi per tokius ieškojimus, surfinimus internete atradau vieną tinklaraštį apie Olandiją ir vieną labai pralinksminusį įrašą: You know you've been in The Netherlands for too long when... Skubu pasidalinti dalykais, kurie man jau tapo būdingi ir kasdieniai.

You know you've been in The Netherlands for too long when...

1/ You have a bike
3/ Walking from your faculty to the cafeteria has become unimaginable. You take your bike, even if it’s for 50meters
4/ Eating 7 slides of bread for lunch doesn’t scare you anymore
5/ By the way, you stopped eating warm lunch. You just eat bread
9/ You got used to trance and electro music
13/ You think ducks are cute
16/ You know winter stops in May, and not March as everywhere else
17/ You don’t remember what a moutain looks like
18/ You still don’t know how to speak Dutch. But your English has improved
20/ You never go out without your bike lights
26/ You don’t even bother to ask “do you speak English?”, you just speak English right away
30/ Paying 6€ for a meal in the cafeteria seems normal
31/ You know how to repair a bike
34/ You know what it is being late and having to wait for a boat to cross the bridge
35/ You can drink milk at any time of the day
36/ Sometimes, you only drink milk as lunch
39/ For you something sweet means straubwaffels
41/ Being tall gets a new meaning
42/ Blonde is back to being a hair-color, not a concept
43/ You have 4 seasons in one day
44/ You can start a mail to your teacher who happens to be a doctor by “yo, wassup doc” (exaggeration can get the message through)
45/ You think that paying to use the toilets is normal
46/ You know that kapsalon is not a typical turkish dish, but a hairdresser
48/ You find it easier to find a good joint that a good coffee
49/ You have the AH bonus card (Albert Hijn supermarketas, Kotryna pasakė, kad duoda nemokamai)
50/ Your windows have no curtains, and you don’t care
51/ If your windows have curtains, you don’t use them, and just don’t care who might be looking at you
52/ For you, light rain is not rain
53/ Professors write a “well done” comment in your assignment and still grade you with a 6
55/ 10°C is warm enough to wear a short or mini skirt
56/ You can ride your bike in the rain, wind and even snow
57/ Guys are very cute
58/ you can ride your bike wearing skirt (if you’re a girl), a suit or even high heels (if you’re a girl)
59/ You start having strong opinion even if you vaguely know the topic
60/ You “wash” the dishes with soap without rincing them
61/ “Alstublieft and dank u wel” are the only dutch words you know
62/ You aren’t surprised anymore that the disco closes at 4 (but it still pisses you off)
63/ You learn to bike without using your hands on the handle
64/ You go to the market and you only buy the stuffs that fit in you bike
65/ Riding a bike and driking coffee/smoking/eating lunch at the same time is not a problem any more
66/ You reformulate the saying “if you drink, don’t drive” by “if you drink, don’t ride”
67/ You’ve been asked where the coffeeshop is
72/ You wait for the light to go green before crossing the street, even if there is no car
73/ You sometimes eat only with a spoon
74/ You tried fried fish from the caravans at least once
75/ You clap the lecturer (just because he’s been speaking for 2 hours)
76/ You run to Albert Heijn at 21.55 to get some beer for the party that night
77/ Trees planted in straight rows/ aka the forest/ seems normal
88/ You need an appointement to talk with your friends. Or your mother
(Taip yra todėl, kad olandai labai mėgsta susitikimus. Ypač universitete, iškilus menkiausiam klausimui)
89/ You enjoy making tourists jump off the bike path.
90/ You paid more for the lock of your bike than for the bike itselft
91/ Real bread? You’ve made your peace with it. It doesn’t exist
92/ You know that the Netherlands doesn’t have a special dish. They just fry everything
93/ You know getting a couch will be difficult because it doesn’t fit through the door. Windows maybe?
96/ when the sun pops up all your Dutch friends are wearing beach flip flops
















Dideli langai ir užuolaidos, kurios mums nėra reikalingos / Huge windows & curtains, which are not necessary for us.
Ilgas įrašas, kurio tikriausiai neperskaitysit, bet mane priverčia šypsotis ir linkčioti galva - tiesa tiesa.








2011 m. spalio 14 d., penktadienis

Neuken in de keuken?



Literally means "to have sex in the kitchen" in dutch. But Dutch people always tell tourists that it means "hello" in dutch. It is a very commonly used expression, Dutch people being great fans of kitchen sex. Probably the second national sport after cycling.

Tourist entering a restaurant in the Netherlands:
"neuken in de keuken, could we have a table for two please"


Taip mokomės olandų kabos / This is how we learn Dutch language.

One day trip: Amsterdam



„This is my roommate – Eli. She is crazy. We gonna travel around the world“. 

Jau kuris laikas praėjo nuo kelionės į Amsterdamą, o aš vis nesugebu prisėsti aprašyti įspūdžių. Matyt todėl, kad stiprių emocijų būdama ten nepatyriau, palyginus su kokiu Berlynu arba Bukareštu. Vis dėlto, jeigu jau gyveni Olandijoje, pivalai aplankyti geriausią miestą pasaulyje (man taip sakė Robertas). Ok, bilietas (galioja vieną dieną visoje Olandijoje) kainavo apie 14 eurų, tai primeskit kiek čia litais gaunasi, kelionė truko apie trys valandas su vienu persėdimu. Viskas gerai, susiorientavom, žmonių paklausinėjom, tik Kotryną truputį pametėm, bet nieko, Amsterdame jau kartu buvom. Ką veikėm, ką matėm? Gražus miestas, graži architektūra, kanalai, parkai, daug skirtingų žmonių, ypač jaunimo (labai daug turkų, juodaodžių) ir, palyginus su Groningenu, visai nedaug dviračių. Oras buvo tiesiog nuostabus, netgi numigome Museumplein‘e po sočių pietų (mhm, sumuštiniai ir vanduo...). Kelis kartus sugebėjome pasiklysti, nes visiškai nesiorientavome žemėlapyje, bet iš esmės pagrindines vietas aplankėme. Sugebėjome nuklysti nuo centro iki gyvenamųjų rajonų ir pamatyti kaip gyvena paprastos olandų šeimos – visai kaip Lietuvoje, ha. Apsilankėme ir coffee shop‘e, būtina juk. Norėjome tos tikros atmosferos: space cake‘ai (5,5 euro), gramas kramtomosios gumos skonio žolės (12 eurų), regis ir žmonės, (turistai) ieškantys malonumų gyvenime. Poto sekė picos gabaliukas už 4 eurus, nes o dieve, kaip noriu valgyti ir turas per Raudonųjų žibintų kvartalą. Į bendrabutį grįžome vidury nakties, ačiū dievui, dviračiai buvo vietoje. Kitą dieną, mudvi su Marina nuvykome prie Šiaurės jūros į Harlingeną. Kadangi nežinojome, kad reikia pirkti bilietus dviračiams atskirai, sumokėjome baudą – po 23 eurus, nors iš pradžių liepė mokėti 40 eurų. Puolėme į ašaras, tai atleido šiek tiek...Suprato, kad studentės.

Dabar žinome, ką reiškia užuosti žolės kvapą kone kiekvienoje gatvėje, žinome, kur gyvena superman‘as, žinome, kokios moterys dirba žibintuose ir žinome, kad palyginus su Groningenu Amsterdamas nėra jau toks šaunus miestas. Nes čia yra viskas, kas yra Amsterdame ir čia yra namai. Ir dar žinome, ką reiškia maudytis Šiaurės jūroje spalį ir kokia yra žmonių reakcija pamačius tokį vaizdą.



Katriukas šypso.


Berlyne sutikau R2D2, o Amsterdame - Darth Vader. Star Wars, yeah.




Prieš turą per Raudonuosius (:





Superman'as gyvena Amsterdame.























2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

True story




- Where are you from?
- Lithuania.
- Nice.
- Do you know this country?
- No.


- Where are you from?
- Lithuania.
- ...THE FUCK!!!???


- Where are you from?
- Lithuania.
- Slovenia. Nice.


- Where are you from?
- Lithuania.
- OH, Latvia.


- Where are you from?
- Lithuania.
- &*%(#!!?
- Litauen / Litva.
- YES, Litauen! I know. Wtf is [lifjueinija]?


- Where are you from?
- Lithuania.
- Are you sure they call your country in English like that?


- Where are you from?
- Lithuania.
- RUSSIA!


Eat, sleep, study, RIDE, repeat



Kaip ir žadėjau, toliau tęsiu pasakojimą apie dviračius ir dviračių kultūrą Olandijoje – Groningene. Čia be dviračio tu esi niekas. Net 57 procentus viso transporto Groningene sudaro dviračiai. Tiesą sakant, jau atpratau nuo vaikščiojimo, maždaug  4 – 5 valandas per dieną praleidžiu ant savo gazelės – važiuoju į universitetą, į miestą, pas draugus, į klubus ir iš jų (TAIP, jau kritau kartą), arba tiesiog važinėjuos po apylinkes, nes vis skundžiausi, kad Vilniuje šią vasarą nė karto nebuvau prasilėkus. Ir nesvarbu koks oras! O Olandijoje rudenį jis siaubingas. Pastovūs lietūs kartu su šaltu vėju, kurio greitis žiemą gali pasiekti 65 km / h, nors dabar dar kartais pasidžiaugam saulėtom šiltom dienom. Kartą paklausiau savo mentorės, ką apsivilkti,  kad nepermirkti kiauriai ir gal ji žino, kur galima įsigyti gerą lietpaltį / waterproof striukę. Atsakymas buvo labai įdomus – olandams visiškai nesvarbu, kad sušlaps, jie į tai tiesiog nekreipia dėmesio - todėl „kas tas lietpaltis?“ Vis dėlto Marina su Claire nusipirko tokias striukes už 80 eurų (čia dar su 50 procentų nuolaida). Truputį nukrypau nuo pagrindinės temos, tad pasakoju toliau. Dviračių kamščiai dviračių susidūrimai su kitais dviračiais / automobiliais / žmonėmis, klausimas „kur pasistatyti dviratį?“ arba „kur mano dviratis?“ (mano ESN Guide yra pametęs tris dviračius, nes po audringų vakarėlių niekaip neprisimindavo, kur prisiparkavo) - tai taip būdinga šiai šaliai. Bet užtai DVIRAČIAMS PIRMENYBĖ! Daugelis kelių yra specialiai pritaikyti važiavimui jais – minkšta danga, šviesoforai, ženklai. Tave visada praleis žmonės ir automobiliai, tik svarbu nepamiršti rankomis rodyti posūkius ir nežioplinėti, tvarkingai rakintis dviračius prie ko nors, o ne paprastai surakinti ratą su rėmu, kas yra populiaru tarp olandų, todėl dviračiai ir yra masiškai išvogiami. Mes su Kotryna irgi šiek tiek nusikalstame, nes kai nerandame vietos, surakiname abu dviračius ir paliekame. Džiaugiuos, kad kol kas viskas baigėsi laimingai po tokių eksperimentų. Šaukiu jums - PUT THE FUN BETWEEN YOUR LEGS!





Upė yra valoma kartą į metus ir štai kokie turtai ten randami.



 Taip su Kotryna rakiname savo dviračius.


Sekmadienio vakaras. Alkoholį galima gerti viešose vietose.


Dviračių takas.



Ženklas rodantis, kad dviračių eismas draudžiamas, du kartus esu gavus velnių, kad važiavau nepaisydama ženklo.